šaltarankis

šaltarañkis, -ė adj., smob. (2) Š(Sl) 1. kieno šaltos rankos: Piršleli šaltarankėli, šaltos tavo rankelės, šaltam ežerėly mazgotos LTR(Kp). Tesušylie šitie sveteliai šaltarankėliai šaltas rankeles! LTsII553. | prk.: Vargeliai šaltarankėliai, ažušaldėt mano širdelę! LTR(Kp). 2. kas lėtas, flegmatiškas: Tai mat susitiko šaltarañkis su karštarankiu Mrj.